karūžasis

×karū̃žasis sm. emph. J, S.Dauk, M.Valanč vėliavnešys, vėliavininkas; plg. karūžas 2: Karūžasis, sako, lazdą parnešė A1884,81. Kritus pačiam mistrui ir karūžuojui, visas pulkas brostvinis išguro S.Dauk.